Mylėkite gyvates arba nekęskite jų – tai žavingi padarai. Skirtingai nuo kitų roplių, gyvatės neturi rankų ar kojų. Tačiau net ir be priedų šie šlifuokliai gali judėti įvairiais būdais, dažnai labai greitai. Jie gali pakilti į kalnų šlaitus ir lipti į medžių viršūnes. Kai kurie netgi šokinėja ir sklando nuo šakos ant šakos!
Bet ar kada susimąstėte: „Ar gyvatės gali plaukti? – o kurios gyvatės gali plaukti? Na, atsakymas, įdomus, yra visi jų.
Ir ne, gebėjimas plaukti nepriklauso nuo to, ar gyvatė nuodinga, ar ne. Vieni plaukia iš dalies panirę tik galvomis virš vandens, o kiti praktiškai visu kūnu slysta paviršiumi.
Kitas klausimas – kaip gyvatės plaukia be jokių galūnių?
Žemiau esančiame straipsnyje mes tiksliai aptarsime, kaip ir kodėl kai kurios iš šių gyvačių nardo, o kitos joja bangomis.
Gyvatės juda keturiais būdais
Norėdami suprasti, kaip gyvatės gali plaukti, turite žinoti, kaip jos apskritai juda. Visas gyvatės kūnas yra išklotas raumenimis po žvynais, ir ji naudoja tuos raumenis ir žvynus kartu, kad galėtų judėti kraštovaizdžiu. Štai keturi gyvačių judėjimo būdai.
Concertina metodas
Ankštose erdvėse galima stebėti gyvatę, naudojant koncertinos metodą, kad stumtųsi į priekį. Tiesą sakant, tai šiek tiek panašu į sliekų judėjimą. Pirma, gyvatė pritvirtina galinę savo kūno dalį, spausdama prie žemės ar objekto. Tada jis stumiasi į priekį su likusia kūno dalimi. Tada jis nuleidžia galvą ir tarsi pakimba ant žemės smakru, o likusią kūno dalį stumdo į priekį.
Tiesus metodas
Taikant šį metodą, gyvatė šliaužia į priekį tiesia linija. Tai lėtas šliaužimas, o gyvatė iš esmės naudoja plačias svarstykles ant pilvo, kad sugriebtų žemę ir stumtųsi į priekį.
Serpentino metodas
Tai yra toks judesys, apie kurį paprastai galvojate, kai įsivaizduojate gyvatę, slystančią žeme – banguotai. Gyvatė atsitraukia iš ramybės būsenos beveik nuo visko, kas yra šalia. Tada jis naudoja impulsą, kad išliktų judesyje, banguodamas savo kūną ir naudodamas pilvo žvynus, kad stumtųsi į priekį.
Šoninė apvija
Gyvatės dažniausiai naudoja tokį judesį, kai yra ant paviršiaus, kurį jų skrandžio žvynams sunku sugriebti, pavyzdžiui, purvo ar smėlio. Gyvatė išmes galvą į priekį ir pasuks kūną ta pačia kryptimi. Kai jos kūnas juda, gyvatė vėl meta galvą į priekį, todėl jos judėjimas tęsiasi.
Kaip gyvatės plaukia?
Kol kas viskas gerai, bet kaip tiksliai gyvatės perkelia savo kūnus per vandenį?
Atsakymas yra tas, kad gyvatės vandenyje naudoja beveik tuos pačius judesius kaip ir sausumoje. Kai matote, kad gyvatė iš esmės plaukioja vandens viršūnėje, dažniausiai tai daroma naudojant aukščiau aptartą serpantino metodą. Tai tiesa, ar ant tvenkinio, ežero ar jūros
Gyvatė naudoja vandens paviršiaus įtampą kartu su savo judėjimu, kad išliktų ant vandens. Kai gyvatė banguoja vandenyje, savo kūnu nubrėždama „S“ raidę, ji taiko jėgą už jos esančiam vandeniui. Ta jėga varo gyvatę į priekį per vandenį.
Ne visos gyvatės plaukia taip gerai, kaip kitos
Nors dauguma gyvačių gana gerai juda sausumoje, to negalima pasakyti apie judėjimą vandenyje ar per jį. Žinoma, tam tikros gyvačių rūšys prisitaikė prie vandens aplinkos, pavyzdžiui, jūros gyvatės. Šie vaikinai yra patyrę plaukikai. Tam tikros gėlavandenių gyvačių rūšys taip pat geriau plaukia nei jų dažniausiai antžeminės gyvatės.
Gyvatės, kurios prisitaikė prie gyvenimo šalia ar vandenyje, turi šiek tiek labiau suplokštėjusius kūnus, o kai kurios netgi turi uodegas, kurios gali priminti irklą. Žinoma, tai padeda jiems lėkti į priekį ir judėti greičiau bei efektyviau nei sausumoje esančioms gyvatėms.
Be to, žinoma, kad kai kurios jūros gyvatės nukeliauja didelius atstumus, kartais iš salos į salą!
Taigi, vanduo gyvatėms nėra kliūtis. Visi jie gali plaukti tais pačiais keturiais judesiais, kuriais varomi virš žemės (ir medžių bei kalnų) net ir be galūnių. Kai kurios gyvatės nuslenka, o kai kurios panardina, kad prasiskverbtų per vandenį, tačiau visos jos gali naršyti šioje sudėtingoje savo aplinkos dalyje.
Redaktorių rekomendacijos