savižudybė
Savižudybių prevencija prasideda nuo įspėjamųjų ženklų atpažinimo ir rimto į juos žiūrėjimo. Jei manote, kad draugas ar šeimos narys nusižudo, galite daug nuveikti, kad išgelbėtumėte gyvybę.
Suprasti savižudybę
Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad kasmet nuo savižudybių miršta apie 1 mln. Kas verčia tiek daug žmonių atimti gyvybę? Tiems, kurie nėra savižudiškos depresijos ir nevilties gniaužtuose, sunku suprasti, kas verčia tiek daug žmonių atimti gyvybę. Tačiau nusižudžiusiam žmogui taip skaudu, kad nemato kitos išeities.
Savižudybė yra beviltiškas bandymas pabėgti nuo kančios, kuri tapo nepakeliama. Apakintas neapykantos savimi, beviltiškumo ir izoliacijos jausmo, savižudis nemato kito būdo, kaip rasti palengvėjimą, išskyrus mirtį. Tačiau nepaisant to, kad jie trokšta, kad skausmas liautųsi, dauguma nusižudžiusių žmonių labai nesutaria dėl savo gyvenimo pabaigos. Jie nori, kad būtų alternatyva savižudybei, bet jos tiesiog nemato.
| Dažnos klaidingos nuomonės apie savižudybę |
| Mitas: Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, tikrai to nedarys.
Faktas: Beveik visi, kurie bando nusižudyti, davė tam tikrą užuominą ar įspėjimą. Neignoruokite net netiesioginių užuominų apie mirtį ar savižudybę. Tokie teiginiai kaip „Tu atsiprašysi, kai manęs nebebus“, „Aš nematau jokios išeities“ – kad ir kaip atsainiai ar juokais būtų pasakyta – gali rodyti rimtus savižudiškus jausmus. |
| Mitas: Kiekvienas, kuris bando nusižudyti, turi būti išprotėjęs.
Faktas: Dauguma savižudiškų žmonių nėra psichiškai apsvaigę ar išprotėję. Jie yra nusiminę, sielvarto, prislėgti ar nusivylę, tačiau didžiulis kančia ir emocinis skausmas nebūtinai yra psichinės ligos požymiai. |
| Mitas: jei kas nors pasiryžęs nusižudyti, niekas jo nesustabdys.
Faktas: Net ir labai stipriai sergantis žmogus turi prieštaringų jausmų apie mirtį, svyruoja tarp noro gyventi ir noro mirti. Užuot norėję mirties, jie tiesiog nori, kad skausmas liautųsi – ir impulsas nutraukti savo gyvenimą netrunka amžinai. |
| Mitas: Žmonės, kurie miršta nuo savižudybės, yra žmonės, kurie nenorėjo ieškoti pagalbos.
Faktas: Daugelis žmonių bando gauti pagalbą prieš bandydami nusižudyti. Tiesą sakant, tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 procentų savižudybių aukų kreipėsi į medikus per šešis mėnesius iki mirties. |
| Mitas: Kalbėjimas apie savižudybę gali kam nors kilti mintis.
Faktas: Kalbėdami apie savižudybę, niekam nekeliate minčių apie savižudybę. Greičiau yra atvirkščiai. Atviras ir nuoširdus kalbėjimas apie mintis apie savižudybę ir jausmus gali padėti išgelbėti gyvybę. |
Įspėjamieji savižudybės požymiai
Į bet kokią savižudišką kalbą ar elgesį žiūrėkite rimtai. Tai ne tik įspėjamasis ženklas, kad žmogus galvoja apie savižudybę –tai pagalbos šauksmas.
Dauguma nusižudžiusių asmenų duoda įspėjamuosius ženklus arba signalus apie savo ketinimus. Geriausias būdas apsisaugoti nuo savižudybės yra atpažinti šiuos įspėjamuosius ženklus ir žinoti, kaip reaguoti juos pastebėjus. Jei manote, kad draugas ar šeimos narys nusižudo, galite atlikti savižudybių prevencijos vaidmenį nurodydami alternatyvas, parodydami, kad jums rūpi, ir įtraukdami gydytoją ar psichologą.
Pagrindiniai įspėjamieji savižudybės ženklai yra kalbėjimas apie savižudybę ar savęs žalojimą, daug kalbėjimas ar rašymas apie mirtį ar mirtį ir dalykų, kurie galėtų būti panaudoti mėginant nusižudyti, pavyzdžiui, ginklų ir narkotikų, paieška. Šie signalai yra dar pavojingesni, jei asmuo serga nuotaikos sutrikimu, pavyzdžiui, depresija ar bipoliniu sutrikimu, kenčia nuo priklausomybės nuo alkoholio, anksčiau bandė nusižudyti arba jo šeimoje yra buvę savižudybių.
Subtilesnis, bet ne mažiau pavojingas įspėjamasis savižudybės ženklas yra beviltiškumas. Tyrimai parodė, kad beviltiškumas yra stiprus savižudybės pranašas. Beviltiškai besijaučiantys žmonės gali kalbėti apie „nepakeliamus“ jausmus, prognozuoti niūrią ateitį ir teigti, kad neturi ko laukti.
Kiti įspėjamieji ženklai, rodantys savižudišką mąstymą, yra dramatiški nuotaikų svyravimai arba staigūs asmenybės pokyčiai, pvz., perėjimas nuo smalsaus į uždarą arba iš gerai besielgiančio į maištingą. Į savižudybę linkęs žmogus taip pat gali prarasti susidomėjimą kasdiene veikla, nepaisyti savo išvaizdos arba pastebėti didelius mitybos ar miego įpročių pokyčius.
Įspėjamieji savižudybės ženklai yra šie:
Kalbėjimas apie savižudybę – Bet kokios kalbos apie savižudybę, mirtį ar savęs žalojimą, pvz., „Norėčiau, kad nebūčiau gimęs“, „Jei vėl tave pamatysiu…“ ir „Geriau būtų miręs“.
Ieškoti mirtinų priemonių – Ieškau prieigos prie ginklų, tablečių, peilių ar kitų daiktų, kurie galėtų būti panaudoti bandant nusižudyti.
Susirūpinimas mirtimi – Neįprastas dėmesys mirčiai, mirčiai ar smurtui. Eilėraščių ar pasakojimų apie mirtį rašymas.
Nėra vilties dėl ateities – Bejėgiškumo, beviltiškumo ir patekimo į spąstus jausmas („Išėjimo nėra“). Tikėjimas, kad viskas niekada nepagerės ar nepasikeis.
Savigrauža, neapykanta sau – Nevertiškumo, kaltės, gėdos ir neapykantos sau jausmas. Jaučiasi kaip našta („Visiems būtų geriau be manęs“).
Sutvarkyti reikalus – Testamento sudarymas. Vertinamo turto dovanojimas. Pasirūpinti šeimos nariais.
Atsisveikinimas – Neįprasti ar netikėti apsilankymai ar skambučiai šeimai ir draugams. Atsisveikinimas su žmonėmis taip, lyg jų daugiau nebematytų.
Atsitraukimas nuo kitų – Atsitraukimas nuo draugų ir šeimos. Didėjanti socialinė izoliacija. Noras likti vienam.
Save naikinantis elgesys – Padidėjęs alkoholio ar narkotikų vartojimas, neapgalvotas vairavimas, nesaugus seksas. Bereikalingai rizikuoja taip, lyg turėtų „mirties troškimą“.
Staigus ramybės jausmas – Staigus ramybės ir laimės jausmas po to, kai buvo labai prislėgtas, gali reikšti, kad asmuo nusprendė bandyti nusižudyti.
1 savižudybių prevencijos patarimas: kalbėkite, jei nerimaujate
Jei pastebite įspėjamuosius savižudybės požymius kažkam, kuris jums rūpi, galite susimąstyti, ar verta ką nors pasakyti. O jei klysti? Ką daryti, jei žmogus supyksta? Tokiose situacijose natūralu jaustis nepatogiai ar išsigandę. Tačiau visiems, kurie kalba apie savižudybę ar rodo kitus įspėjamuosius ženklus, reikia nedelsiant padėti – kuo greičiau, tuo geriau.
Kalbėtis su draugu ar šeimos nariu apie jų mintis ir jausmus apie savižudybę gali būti labai sunku kiekvienam. Bet jei nesate tikri, ar kas nors nusižudo, geriausias būdas sužinoti – paklausti. Negalite priversti žmogaus nusižudyti, parodydami, kad jums tai rūpi. Tiesą sakant, suteikus savižudiškam asmeniui galimybę išreikšti savo jausmus, galima atsikratyti vienatvės ir užgniaužtų neigiamų jausmų bei užkirsti kelią bandymui žudytis.
Būdai pradėti pokalbį apie savižudybę:
– Pastaruoju metu jaučiuosi susirūpinęs dėl tavęs.
„Neseniai pastebėjau tam tikrus jūsų skirtumus ir susimąsčiau, kaip jums sekasi“.
„Norėjau susisiekti su tavimi, nes pastaruoju metu tu neatrodai savimi“.
Klausimai, kuriuos galite užduoti:
“Kada tu pradėjai taip jaustis?”
– Ar atsitiko kažkas, dėl ko pradėjai taip jaustis?
“Kaip galėčiau geriausiai jus palaikyti dabar?”
– Ar galvojote apie pagalbos teikimą?
Ką galite pasakyti, kas padeda:
„Tu čia ne vienas. Aš čia dėl tavęs.”
– Galbūt dabar tuo nepatikėsite, bet jūsų savijauta pasikeis.
„Galbūt nesugebu tiksliai suprasti, kaip tu jautiesi, bet man tu rūpi ir noriu padėti.
„Kai norite pasiduoti, pasakykite sau, kad dar vieną dieną, valandą, minutę palauksite – viską, ką sugebėsite.
Kalbėdamas su nusižudžiusiu žmogumi
DARYTI:
Būk savimi. Leiskite žmogui suprasti, kad jums rūpi, kad jis nėra vienas. Rasti tinkamus žodžius nėra taip svarbu, kaip parodyti savo rūpestį.
Klausyk. Leiskite savo draugui ar mylimam žmogui išlieti savo jausmus. Kad ir koks neigiamas pokalbis atrodytų, tai, kad jis vyksta, yra teigiamas ženklas.
Būkite užjaučiantys ir nesmerkiate. Į savižudybę linkęs žmogus elgiasi teisingai, kalbėdamas apie savo jausmus, kad ir kaip sunku būtų išgirsti.
Suteikite viltį. Įtikinkite savo mylimąjį, kad pagalba yra prieinama ir savižudybės jausmai yra laikini. Leiskite žmogui suprasti, kad jo gyvenimas jums svarbus.
Priimk žmogų rimtai. Jei nusižudęs žmogus sako tokius dalykus kaip: „Esu tokia prislėgta, kad negaliu tęsti“, paklauskite, ar jam nekyla minčių apie savižudybę. Jūs leidžiate jiems pasidalyti savo skausmu su jumis, o ne įkiškite idėjas į galvą.
BET NEDARYK:
Ginčykis su nusižudžiusiu žmogumi. Venkite sakyti tokius dalykus kaip: „Turite tiek daug dėl ko gyventi“, „Jūsų savižudybė pakenks jūsų šeimai“ arba „Tiesiog išeik iš jos“.
Elkis šokiruotas, paskaitą apie gyvybės vertę arba ginčytis, kad savižudybė yra neteisinga.
Pažadėk konfidencialumą arba prisiek paslaptimi. Ant kortos gresia gyvybė ir…