Pjovimas ir savęs žalojimas – HelpGuide.org

nerimas

Ar norite nustoti save žaloti? Sužinokite apie savęs žalojimą ir apie tai, kaip galite jaustis geriau nepakenkdami sau.

Kas yra savęs žalojimas?

Savęs žalojimas gali būti būdas susidoroti su giliu išgyvenimu ir emociniu skausmu. Tai gali padėti išreikšti jausmus, kurių negalite išreikšti žodžiais, atitraukti jus nuo gyvenimo ar išlaisvinti emocinį skausmą. Po to tikriausiai jausitės geriau – bent jau kurį laiką. Tačiau tada skausmingi jausmai sugrįžta, ir vėl pajunti norą save žaloti.

Savęs žalojimas apima viską, ką darote norėdami tyčia susižaloti. Kai kurie dažniausiai naudojami būdai:

• Pjauna arba stipriai subraižo odą
• Susideginti ar nusiplikyti
• Smogti sau arba daužyti galvą
• Daiktų mušimas arba kūno mėtymas į sienas ir kietus daiktus
• Objektų klijavimas į odą
• Sąmoningai neleidžia žaizdoms užgyti
• Prarijus nuodingas medžiagas ar netinkamus daiktus

Savęs žalojimas taip pat gali apimti ne tokius akivaizdžius savęs žalojimo ar kėsinimosi į pavojų būdus, pavyzdžiui, neapgalvotą vairavimą, besaikį girtavimą, per daug narkotikų vartojimą ar nesaugius lytinius santykius.

Kodėl žmonės žaloja save

Savęs sužalojimas dažnai yra vienintelis būdas, kuriuo žinote, kaip:

• Susidoroti su tokiais jausmais kaip liūdesys, savigrauža, tuštuma, kaltė ir pyktis
• Išreikškite jausmus, kurių negalite išreikšti žodžiais, arba paleiskite viduje jaučiamą skausmą ir įtampą
• Pajuskite kontrolę, atleiskite kaltę arba bauskite save
• Atitraukite save nuo slegiančių emocijų ar sunkių gyvenimo aplinkybių
• Leiskite jaustis gyvam arba tiesiog ką nors jausti, o ne jaustis nutirpęs

Kad ir kokios būtų savęs žalojimo priežastys, svarbu žinoti, kad yra pagalbos, jei norite sustoti. Galite išmokti kitų būdų, kaip susidoroti su viskuo, kas vyksta viduje, nepakenkiant.

Kodėl žmonės pjauna arba žaloja save: jūsų žodžiais

„Tai uždeda skyrybos ženklą tam, ką jaučiu viduje!

“Tai būdas kontroliuoti savo kūną, nes aš negaliu kontroliuoti nieko kito savo gyvenime.”

„Paprastai jaučiuosi taip, lyg mano pilvo duobėje būtų juodoji skylė, bent jau jei jaučiu skausmą, tai geriau nei nieko nejausti.

„Po pjovimo jaučiu palengvėjimą ir mažiau nerimauju. Emocinis skausmas pamažu pereina į fizinį skausmą.

Pjovimo ir savęs žalojimo pasekmės

Palengvėjimas, atsirandantis dėl pjovimo ar savęs žalojimo, yra tik laikinas ir sukelia daug daugiau problemų nei išsprendžia.

Atleidimas nuo pjovimo ar savęs žalojimo yra trumpalaikis, ir greitai atsiranda kiti jausmai, tokie kaip gėda ir kaltė. Tuo tarpu tai neleidžia jums išmokti veiksmingesnių strategijų, kaip jaustis geriau.

Išsaugoti savęs žalojimo paslaptį sunku ir vieniša. Galbūt jums gėda, o gal tiesiog manote, kad niekas nesupras. Tačiau slėpti, kas esi ir ką jauti, yra sunki našta. Galiausiai slaptumas ir kaltė turi įtakos jūsų santykiams su draugais ir šeimos nariais bei jūsų savijautai.

Galite labai save pakenkti, net jei to neketinate. Nesunku gauti užkrėstą žaizdą arba neteisingai įvertinti pjūvio gylį, ypač jei taip pat vartojate narkotikus ar alkoholį.

Jums gresia didesnės problemos. Jei neišmoksite kitų būdų, kaip susidoroti su emociniu skausmu, padidėja didelės depresijos, priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio bei savižudybių rizika.

Savęs žalojimas gali tapti priklausomas. Tai gali prasidėti kaip impulsas ar kažkas, ką darote, kad jaustumėtės labiau kontroliuojami, tačiau netrukus atrodo, kad pjovimas ar savęs žalojimas jus valdo. Tai dažnai virsta kompulsyviu elgesiu, kurio, atrodo, neįmanoma sustabdyti.

Esmė ta, kad pjovimas ir savęs žalojimas nepadės jums spręsti problemas, dėl kurių pirmiausia norėjote pakenkti sau. Kad ir koks vienišas, bevertis ar įstrigęs šiuo metu jaustumėtės, yra daug kitų, veiksmingesnių būdų, kaip įveikti pagrindines problemas, kurios skatina savęs žaloti.

Kaip nustoti pjauti ir susižaloti 1 patarimas: pasitikėkite kuo nors

Jei esate pasirengęs gauti pagalbą dėl pjovimo ar savęs žalojimo, pirmas žingsnis yra pasitikėti kitu asmeniu. Gali būti baisu kalbėti apie patį dalyką, kurį taip sunkiai dirbote, kad nuslėptumėte, bet taip pat gali būti didžiulis palengvėjimas pagaliau paleisti savo paslaptį ir pasidalinti tuo, ką išgyvenate.

Gali būti sunku nuspręsti, kam galite patikėti tokią asmeninę informaciją. Pasirinkite žmogų, kuris nesiruošia apkalbinėti ir nebandyti kontroliuoti jūsų atsigavimo. Paklauskite savęs, kas jūsų gyvenime leidžia jaustis priimtam ir palaikomam. Tai gali būti draugas, mokytojas, religinis vadovas, patarėjas ar giminaitis. Tačiau nebūtinai turi rinktis artimą žmogų. Kartais lengviau pradėti nuo pokalbio su žmogumi, kurį gerbiate, pavyzdžiui, mokytoju, religiniu lyderiu ar patarėju, kuris yra šiek tiek labiau nutolęs nuo situacijos ir jam nebus taip sunku būti objektyviam.

Kalbant apie pjovimą ar savęs žalojimą:

Susikoncentruokite į savo jausmus. Užuot dalinęsis išsamiais pasakojimais apie savęs žalojimo elgesį, sutelkite dėmesį į jausmus ar situacijas, kurios tai sukelia. Tai gali padėti asmeniui, kuriuo pasitikite, geriau suprasti, iš kur esate. Tai taip pat padeda leisti asmeniui žinoti, kodėl jam sakote. Norite iš jų pagalbos ar patarimo? Ar tiesiog norite, kad kitas asmuo sužinotų, kad galėtumėte paleisti paslaptį?

Bendraukite taip, kaip jaučiatės patogiausi. Jei esate per daug nervingas, kad galėtumėte kalbėtis asmeniškai, apsvarstykite galimybę pradėti pokalbį el. paštu, žinute ar laišku (nors svarbu, kad galiausiai tęstumėte pokalbį akis į akį). Nesijauskite spaudžiami dalytis dalykais, apie kuriuos nesate pasirengę kalbėti. Jūs neturite parodyti asmeniui savo sužalojimų ar atsakyti į klausimus, į kuriuos nenorite atsakyti.

Duokite žmogui laiko apdoroti tai, ką jam sakote. Kad ir kaip jums sunku atsiverti, žmogui, kuriam pasakysite, taip pat gali būti sunku, ypač jei tai artimas draugas ar šeimos narys. Kartais jums gali nepatikti, kaip žmogus reaguoja. Stenkitės prisiminti, kad tokios reakcijos kaip šokas, pyktis ir baimė kyla iš susirūpinimo jumis. Gali būti naudinga išspausdinti šį straipsnį žmonėms, kuriuos nuspręsite papasakoti. Kuo geriau jie supras pjovimą ir savęs žalojimą, tuo geriau galės jus palaikyti.

Kalbėjimas apie savęs žalojimą gali būti labai įtemptas ir sukelti daug emocijų. Nenusiminkite, jei situacija trumpam pablogės iškart po to, kai išdavėte savo paslaptį. Nemalonu susidurti su ilgalaikiais įpročiais ir juos keisti. Tačiau kai įveiksite šiuos pradinius iššūkius, pradėsite jaustis geriau.

2 patarimas: nustatykite savęs žalojimo ar pjovimo veiksnius

Supratimas, kas verčia jus pjauti ar susižaloti, yra gyvybiškai svarbus žingsnis sveikstant. Jei galite išsiaiškinti, kokią funkciją atlieka jūsų savęs žalojimas, galite išmokti kitų būdų, kaip patenkinti šiuos poreikius, o tai savo ruožtu gali sumažinti jūsų norą pakenkti sau. Savęs žalojimas dažniausiai yra būdas susidoroti su emociniu skausmu. Kokie jausmai sukelia norą nusipjauti ar įskaudinti save? Liūdesys? Nerimas? Pyktis? Vienatvė? Gėda? Tuštuma?

Jei jums sunku tiksliai nustatyti jausmus, kurie sukelia jūsų norą kirpti, gali tekti patobulinti savo emocinį suvokimą. Emocinis sąmoningumas reiškia žinoti, ką jauti ir kodėl. Tai gebėjimas kiekvieną akimirką atpažinti ir išreikšti tai, ką jaučiate, ir suprasti ryšį tarp jūsų jausmų ir veiksmų. Jausmai yra svarbi informacija, kurią mums suteikia mūsų kūnas, tačiau jie neturi sukelti tokių veiksmų, kaip pjaustymas ar savęs žalojimas.

Mintis atkreipti dėmesį į savo jausmus, o ne juos nuslopinti ar paleisti save žalojant, gali atrodyti bauginanti. Galite bijoti, kad būsite priblokšti arba įstrigsite skausme. Bet tiesa ta, kad…