Transkranijinės magnetinės stimuliacijos (TMS) terapija

Rizvi, S. ir Khan, AM (nd). Transkranijinės magnetinės stimuliacijos naudojimas depresijai gydyti. Cureus, 11 (5), e4736. https://doi.org/10.7759/cureus.4736

Carmi, L., Tendler, A., Bystritsky, A., Hollander, E., Blumberger, DM, Daskalakis, J., Ward, H., Lapidus, K., Goodman, W., Casuto, L., Feifel , D., Barnea-Ygael, N., Roth, Y., Zangen, A. ir Zohar, J. (2019). Gilios transkranijinės magnetinės stimuliacijos veiksmingumas ir saugumas sergant obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu: numatomas daugiacentris atsitiktinių imčių dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas. Amerikos psichiatrijos žurnalas, 176(11), 931–938. https://doi.org/10.1176/appi.ajp.2019.18101180

Chang, D., Zhang, J., Peng, W., Shen, Z., Gao, X., Du, Y., Ge, Q., Song, D., Shang, Y. ir Wang, Z. (2018). Rūkymo metimas naudojant 20 Hz pasikartojančią transkranijinę magnetinę stimuliaciją (rTMS), taikoma dviem smegenų sritims: bandomasis tyrimas. Žmogaus neuromokslų ribos12, 344. https://doi.org/10.3389/fnhum.2018.00344

Trojak, B., Meile, V., Achab, S., Lalanne, L., Poquet, H., Ponavoy, E., Blaise, E., Bonin, B. ir Chauvet-Gelinier, J.-C. (2015). Transkranijinė magnetinė stimuliacija kartu su pakaitine nikotino terapija metant rūkyti: atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas. Smegenų stimuliavimas, 8(6), 1168–1174. https://doi.org/10.1016/j.brs.2015.06.004

Zangen, A., Moshe, H., Martinez, D., Barnea-Ygael, N., Vapnik, T., Bystritsky, A., Duffy, W., Toder, D., Casuto, L., Grosz, ML , Nunes, EV, Ward, H., Tendler, A., Feifel, D., Morales, O., Roth, Y., Iosifescu, DV, Winston, J., Wirecki, T., … George, MS (2021 m. ). Pasikartojanti transkranijinė magnetinė stimuliacija norint mesti rūkyti: pagrindinis daugiacentris dvigubai aklas atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas. Pasaulio psichiatrija, 20(3), 397–404. https://doi.org/10.1002/wps.20905

George’as, MS (2019). Kur TMS: vieno triuko ponis ar neuromokslinės revoliucijos pradžia? American Journal of Psychiatry, 176(11), 904–910. https://doi.org/10.1176/appi.ajp.2019.19090957

Janicak, PG, O’Reardon, JP, Sampson, SM, Husain, MM, Lisanby, SH, Rado, JT, Heart, KL ir Demitrack, MA (2008). Transkranijinė magnetinė stimuliacija gydant didžiosios depresijos sutrikimą: išsami saugumo patirties santrauka po ūminio poveikio, ilgalaikio poveikio ir gydymo pakartotinio gydymo metu. Klinikinės psichiatrijos žurnalas, 69(2), 222–232. https://doi.org/10.4088/jcp.v69n0208

De Risio, L., Borgi, M., Pettorruso, M., Miuli, A., Ottomana, AM, Sociali, A., Martinotti, G., Nicolò, G., Macrì, S., di Giannantonio, M. ir Zoratto, F. (2020). Atsigavimas po depresijos pasikartojančia transkranijine magnetine stimuliacija (rTMS): sisteminga ikiklinikinių tyrimų apžvalga ir metaanalizės. Vertimo psichiatrija, 10(1), 1–19. https://doi.org/10.1038/s41398-020-01055-2

O’Reardon, JP, Solvason, HB, Janicak, PG, Sampson, S., Isenberg, KE, Nahas, Z., McDonald, WM, Avery, D., Fitzgerald, PB, Loo, C., Demitrack, MA, George, MS ir Sackeim, HA (2007). Transkranijinės magnetinės stimuliacijos veiksmingumas ir saugumas ūminio didžiosios depresijos gydymo metu: kelių vietų atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas. Biologinė psichiatrija, 62 m(11), 1208–1216. https://doi.org/10.1016/j.biopsych.2007.01.018

Connolly, KR, Helmer, A., Cristancho, MA, Cristancho, P. ir O’Reardon, JP (2012). Transkranijinės magnetinės stimuliacijos veiksmingumas klinikinėje praktikoje po FDA patvirtinimo Jungtinėse Valstijose: rezultatai, pastebėti pirmaisiais 100 iš eilės depresijos atvejų akademiniame medicinos centre. Klinikinės psichiatrijos žurnalas, 73(4), e567-573. https://doi.org/10.4088/JCP.11m07413

Fitzgerald, PB, Brown, TL, Marston, NAU, Daskalakis, ZJ, de Castella, A. ir Kulkarni, J. (2003). Transkranijinė magnetinė stimuliacija gydant depresiją: dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas. Bendrosios psichiatrijos archyvas, 60(10), 1002. https://doi.org/10.1001/archpsyc.60.9.1002

Connolly, KR, Helmer, A., Cristancho, MA, Cristancho, P. ir O’Reardon, JP (2012). Transkranijinės magnetinės stimuliacijos veiksmingumas klinikinėje praktikoje po FDA patvirtinimo Jungtinėse Valstijose: rezultatai, pastebėti pirmaisiais 100 iš eilės depresijos atvejų akademiniame medicinos centre. Klinikinės psichiatrijos žurnalas, 73(4), e567-573. https://doi.org/10.4088/JCP.11m07413

Cirillo, P., Gold, AK, Nardi, AE, Ornelas, AC, Nierenberg, AA, Camprodon, J. ir Kinrys, G. (2019). Transkranijinė magnetinė stimuliacija esant nerimui ir su trauma susijusiems sutrikimams: sisteminė apžvalga ir metaanalizės. Smegenys ir elgesys, 9(6), e01284. https://doi.org/10.1002/brb3.1284

Rodrigues, PA, Zaninotto, AL, Ventresca, HM, Neville, IS, Hayashi, CY, Brunoni, AR, de Paula Guirado, VM, Teixeira, MJ ir Paiva, WS (2020). Pasikartojančios transkranijinės magnetinės stimuliacijos poveikis nerimui pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus trauminis smegenų pažeidimas: atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo post-hoc analizė. Neurologijos ribos, 111566. https://doi.org/10.3389/fneur.2020.564940

Cui, H., Jiang, L., Wei, Y., Li, W., Li, H., Zhu, J., Pang, J., Wang, J. ir Li, C. (2019). Pasikartojančios transkranijinės magnetinės stimuliacijos veiksmingumas ir saugumas esant generalizuotam nerimo sutrikimui: metaanalizė. Bendroji psichiatrija, 32 m(5), e100051. https://doi.org/10.1136/gpsych-2019-100051

Rodrigues, PA, Zaninotto, AL, Neville, IS, Hayashi, CY, Brunoni, AR, Teixeira, MJ ir Paiva, WS (2019 m.). Transkranijinė magnetinė stimuliacija nerimo sutrikimui gydyti. Neuropsichiatrinė liga ir gydymas, 15, 2743–2761. https://doi.org/10.2147/NDT.S201407

Janicak, PG, O’Reardon, JP, Sampson, SM, Husain, MM, Lisanby, SH, Rado, JT, Heart, KL ir Demitrack, MA (2008). Transkranijinė magnetinė stimuliacija gydant didžiosios depresijos sutrikimą: išsami saugumo patirties santrauka po ūminio poveikio, ilgalaikio poveikio ir gydymo pakartotinio gydymo metu. Klinikinės psichiatrijos žurnalas, 69(2), 222–232. https://doi.org/10.4088/jcp.v69n0208

Goudra, B., Shah, D., Balu, G., Gouda, G., Balu, A., Borle, A., & Singh, PM (2017). Pasikartojanti transkranijinė magnetinė stimuliacija esant lėtiniam skausmui: metaanalizė. Anestezija, esė ir tyrimai, 11(3), 751–757. https://doi.org/10.4103/aer.AER_10_17

Hamid, P., Malik, BH ir Hussain, ML (nd). Neinvazinė transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) esant lėtiniam ugniai atspariam skausmui: sisteminė apžvalga. Cureus, 11(10), e6019. https://doi.org/10.7759/cureus.6019

Yang, S. ir Chang, MC (2020). Pasikartojančios transkranijinės magnetinės stimuliacijos poveikis skausmo valdymui: sisteminė pasakojimo apžvalga. Neurologijos ribos, 11114. https://doi.org/10.3389/fneur.2020.00114

Transkranijinė magnetinė stimuliacija lėtiniam skausmui malšinti. (2007). Gamtos klinikinės praktikos neurologija, 3(3), 126–126. https://doi.org/10.1038/ncpneuro0419

Park, EJ, Lee, SJ, Koh, DY ir Han, YM (2014). Pasikartojantis transkranijinis magnetinis stimuliavimas, skirtas gydyti depresiją ir nemigą su lėtiniu nugaros skausmu. Korean Journal of Pain, 27(3), 285–289. https://doi.org/10.3344/kjp.2014.27.3.285

Lefaucheur, J.-P., Drouot, X., Menard-Lefaucheur, I., Zerah, F., Bendib, B., Cesaro, P., Keravel, Y. ir Nguyen, J.-P. (2004). Neurogeninis skausmo malšinimas pasikartojančia transkranijine magnetine žievės stimuliacija priklauso nuo skausmo kilmės ir vietos. Neurologijos, neurochirurgijos ir psichiatrijos žurnalas, 75(4), 612–616. https://doi.org/10.1136/jnnp.2003.022236

Getlin, L. (2013). De Novo klasifikacijos užklausa dėl Cerena transkranijinio magnetinio stimuliatoriaus (TMS) įrenginio. Federalinė vaistų administracija. https://www.accessdata.fda.gov/cdrh_docs/reviews/k130556.pdf

Komisaro biuras. (2020 m. kovo 24 d.). FDA leidžia prekiauti transkranijine magnetine stimuliacija, skirta obsesinio kompulsinio sutrikimo gydymui. FDA. https://www.fda.gov/news-events/press-announcements/fda-permits-marketing-transcranial-magnetic-stimulation-treatment-obsessive-compulsive-disorder

FDA išvalo pirmąjį smegenų stimuliavimo įrenginį, kad padėtų rūkaliams mesti rūkyti. (nd). Medscape. Gauta 2021 m. rugpjūčio 15 d. iš http://www.medscape.com/viewarticle/936234