streso
Šiuolaikiniame sparčiai besivystančiame pasaulyje lėtinis stresas yra dažnas reiškinys, tačiau jūsų protas ir kūnas gali sumokėti didelę kainą. Išmokite atpažinti didžiulį stresą ir ką galite padaryti su juo.

Kas yra stresas?
Stresas yra jūsų kūno būdas reaguoti į bet kokį poreikį ar grėsmę. Kai pajuntate pavojų – nesvarbu, ar jis realus, ar įsivaizduojamas – organizmo gynyba įsijungia per greitą, automatinį procesą, vadinamą reakcija „kovok arba bėk“ arba „reakcija į stresą“.
Reakcija į stresą yra organizmo būdas jus apsaugoti. Tinkamai dirbant tai padeda išlikti susikaupusiems, energingiems ir budriems. Avarinėse situacijose stresas gali išgelbėti jūsų gyvybę – pavyzdžiui, suteiks papildomos jėgų apsiginti arba paskatins paspausti stabdžius, kad išvengtumėte automobilio avarijos.
Stresas gali turėti ir kitų teigiamų aspektų, kartais vadinamas „eustresu“. Pavyzdžiui, tai gali padėti jums įveikti tokius iššūkius kaip, kad per prezentaciją darbe atsidurtumėte ant kojų, padidėtų koncentracija, kai bandote mesti baudos metimą pergalingai, arba priversti jus mokytis laikyti egzaminą, kai verčiau žiūrėk televizorių.
Tačiau nors ne visas stresas jums kenkia, po tam tikro taško jis nustoja būti naudingas ir pradeda daryti didelę žalą. Stresas, kuris jaučiasi didžiulis, gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai, nuotaikai, produktyvumui, santykiams ir gyvenimo kokybei.
Jei dažnai jaučiatės priblokšti ir priblokšti, laikas imtis veiksmų, kad jūsų nervų sistema būtų subalansuota. Galite apsisaugoti ir pagerinti savo mąstymą bei savijautą mokydamiesi atpažinti lėtinio streso požymius ir simptomus bei imdamiesi veiksmų, kad sumažintumėte jo žalingą poveikį.
Eustress vs kančia
Gali būti naudinga galvoti apie stresą kaip apie spektrą. Viename gale jūs turite „eustress“ – valdomą streso lygį, kuris gali paskatinti jus susidoroti su iššūkiais darbe, mokykloje ar asmeniniame gyvenime. Nors eustress gali išvesti jus iš komforto zonos, jis gali padėti jums sėkmingai dalyvauti pokalbyje dėl darbo ar per pirmąjį pasimatymą arba užbaigti projektą mokykloje ar darbe, kuris reiškia, kad reikia pasitempti ir mokytis naujų įgūdžių.
Kitame spektro gale jūs turite „distresą“, stresą, dėl kurio jaučiatės priblokšti ir gali pakenkti jūsų nuotaikai bei pasaulėžiūrai, sutrikdyti miegą ir sukelti sveikatos problemų, tokių kaip depresija ir nerimas. Nelaimė kyla tada, kai jaučiate, kad patiriate daugiau streso, nei galite atlaikyti, nesvarbu, ar tai būtų per didelis užimtumas darbe, nepakankamai pinigų, liga ar netektis.
Jūsų individualus streso suvokimas dažnai turi įtakos tam, ar tam tikroje situacijoje patiriate eustresą ar kančią. Pavyzdžiui, jei jaučiatės susirūpinę, išsekę ir priblokšti dėl artėjančio darbo termino, galite patirti kančių. Kita vertus, jei jaučiatės susijaudinęs, kad termino praleidimas gali teigiamai paveikti jūsų karjerą, patiriamas stresas gali būti labiau motyvuojantis ir naudingas.
Kaip veikia stresas: kūno reakcija „kovok arba bėk“.

Kai jaučiate grėsmę, jūsų nervų sistema reaguoja išskirdama streso hormonų, įskaitant adrenaliną ir kortizolį, antplūdį, kurie skatina organizmą imtis skubių veiksmų. Jūsų širdis plaka greičiau, įsitempia raumenys, pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas ir paaštrėja pojūčiai. Šie fiziniai pokyčiai padidina jūsų jėgą ir ištvermę, pagreitina reakcijos laiką ir sustiprina jūsų dėmesį – paruošia jus arba kovoti, arba bėgti nuo gresiančio pavojaus.

Turėdama daugiau nei 25 000 licencijuotų konsultantų, „BetterHelp“ turi jūsų poreikius atitinkantį terapeutą. Tai lengva, prieinama ir patogu.

Online-Therapy.com yra visas pagalbos priemonių rinkinys, kai jums to reikia pagal jūsų tvarkaraštį. Užsiregistruoti užtrunka vos kelias minutes.

Teen Counseling yra internetinė terapijos paslauga paaugliams ir jauniems suaugusiems. Susisiekite su savo konsultantu vaizdo įrašu, telefonu ar pokalbių metu.
Lėtinio streso pasekmės
Jūsų nervų sistema nelabai sugeba atskirti emocines ir fizines grėsmes. Jei jaučiate didelį stresą dėl ginčo su draugu, darbo termino ar daugybės sąskaitų, jūsų kūnas gali reaguoti taip pat stipriai, lyg atsidurtumėte tikroje gyvenimo ar mirties situacijoje. Ir kuo labiau suaktyvinama avarinė streso sistema, tuo lengviau ji įsijungia, todėl ją sunkiau išjungti.
Jei esate linkęs dažnai patirti stresą, kaip ir daugelis iš mūsų šiuolaikiniame daug pastangų reikalaujančiame pasaulyje, jūsų kūnas dažniausiai gali patirti padidėjusį stresą. Ir tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Lėtinis stresas sutrikdo beveik visas jūsų kūno sistemas. Jis gali slopinti imuninę sistemą, sutrikdyti virškinimo ir reprodukcines sistemas, padidinti širdies priepuolio ir insulto riziką bei pagreitinti senėjimo procesą. Tai netgi gali pakeisti smegenis, todėl jus labiau pažeidžia nerimas, depresija ir kitos psichinės sveikatos problemos.
Sveikatos problemos, kurias sukelia ar pablogina stresas, yra šios:
- Depresija ir nerimas
- Bet kokio pobūdžio skausmas
- Miego problemos
- Autoimuninės ligos
- Virškinimo problemos
- Odos ligos, tokios kaip egzema, streso bėrimas ar dilgėlinė
- Širdies liga
- Svorio problemos
- Reprodukcinės problemos
- Mąstymo ir atminties problemos
Streso perkrovos požymiai ir simptomai
Pavojingiausias streso dalykas yra tai, kaip lengvai jis gali jus užklupti. Prie to pripranti. Tai pradeda atrodyti pažįstama, net įprasta. Jūs nepastebite, kaip stipriai tai jus veikia, net jei tai reikalauja daug pastangų. Štai kodėl svarbu žinoti įprastus streso perkrovos įspėjamuosius požymius ir simptomus.
Kognityviniai simptomai:
- Atminties problemos
- Nesugebėjimas susikaupti
- Prastas sprendimas
- Matyti tik neigiamą
- Nerimą keliančios ar lenktynių mintys
- Nuolatinis nerimas
Emociniai simptomai:
- Depresija ar bendras nelaimės
- Nerimas ir susijaudinimas
- Nuotaika, dirglumas ar pyktis
- Jautiesi priblokštas
- Vienatvė ir izoliacija
- Kitos psichinės ar emocinės sveikatos problemos
Kognityviniai simptomai:
- Atminties problemos
- Nesugebėjimas susikaupti
- Prastas sprendimas
- Matyti tik neigiamą
- Nerimą keliančios ar lenktynių mintys
- Nuolatinis nerimas
Streso priežastys
Stresą sukeliančios situacijos ir spaudimas yra žinomi kaip stresoriai. Stresą sukeliančius veiksnius dažniausiai laikome neigiamais, pavyzdžiui, varginantį darbo grafiką ar niūrius santykius. Tačiau viskas, kas jums kelia didelius reikalavimus, gali sukelti stresą. Tai apima teigiamus įvykius, tokius kaip vedybos, namo pirkimas, stojimas į koledžą ar paaukštinimas.
Žinoma, ne visą stresą sukelia išoriniai veiksniai. Stresas taip pat gali būti vidinis arba savaime sukeltas, kai per daug nerimaujate dėl to, kas gali nutikti arba nenutikti, arba turite neracionalių, pesimistinių minčių apie gyvenimą.
Galiausiai, kas sukelia stresą, bent iš dalies priklauso nuo jūsų suvokimo apie tai. Kažkas, kas jums kelia įtampą, gali kito žmogaus netrikdyti; jiems netgi gali patikti. Kai kurie iš mūsų bijo atsistoti prieš žmones, pavyzdžiui, koncertuoti ar kalbėti, kiti gyvena dėl dėmesio. Kai vienas žmogus klesti patiriamas spaudimo ir geriausiai veikia esant trumpam terminui, kitas išsijungs, kai darbo poreikiai padidės. Ir nors jums gali patikti padėti prižiūrėti pagyvenusius tėvus, jūsų broliams ir seserims priežiūros reikalavimai gali būti didžiuliai ir kelti įtampą.
Dažnas išorės streso priežastys yra šios:
- Pagrindiniai gyvenimo pokyčiai
- Darbas ar mokykla
- Santykių sunkumai
- Financinės problemos
- Būdamas per daug užsiėmęs
- Vaikai ir šeima
Dažnas vidinis streso priežastys yra šios:
- Pesimizmas
- Nesugebėjimas priimti netikrumo
- Tvirtas mąstymas, lankstumo stoka
- Neigiamas pokalbis su savimi
- Nerealūs lūkesčiai / perfekcionizmas
- „Viskas arba nieko“ požiūris
10 geriausių stresinių gyvenimo įvykių
Remiantis plačiai patvirtinta Holmso ir Rahe streso skale, tai yra dešimt labiausiai stresą sukeliančių suaugusiųjų gyvenimo įvykių, galinčių prisidėti prie ligos:
Kas tau kelia stresą?
Kad ir koks įvykis ar situacija jus sukeltų stresą, yra būdų, kaip susidoroti su problema ir atgauti pusiausvyrą. Kai kurie iš labiausiai paplitusių gyvenimo streso šaltinių yra šie:
Stresas darbe
Nors tam tikras stresas darbo vietoje yra normalus reiškinys, per didelis stresas gali trukdyti jūsų produktyvumui ir našumui, turėti įtakos jūsų fizinei ir emocinei sveikatai bei jūsų santykiams ir gyvenimui namuose. Tai netgi gali nustatyti skirtumą tarp sėkmės ir nesėkmės darbe. Nepriklausomai nuo jūsų ambicijų ar darbo reikalavimų, galite imtis tam tikrų veiksmų, kad apsisaugotumėte nuo žalingo streso poveikio, pagerintumėte pasitenkinimą darbu ir pagerintumėte savo gerovę darbo vietoje ir už jos ribų.
Darbo praradimas ir nedarbo stresas
Darbo praradimas yra viena iš labiausiai įtemptų gyvenimo patirčių. Normalu jaustis piktam, įskaudintam ar prislėgtam, liūdėti dėl visko, ką turi…