Nerimas vaikams ir paaugliams

nerimas

Nerimas dažnai yra įprasta vaikystės ir paauglystės dalis, tačiau yra skirtumas tarp kasdieninio nerimo ir lėtinio nerimo. Suprasdami skirtumus, galite padėti savo vaikui veiksmingai valdyti simptomus.

Vaikų ir paauglių nerimo supratimas

Kaip tėvai, mes visada norime savo vaikams geriausio. Norime, kad jie būtų sveiki, laimingi ir ištvermingi, kai susiduria su gyvenimo iššūkiais. Tai dažnai lengviau pasakyti nei padaryti atsižvelgiant į kasdienius poreikius ir tėvystės pareigas. Nerimas yra dažna vaikų, paauglių ir paauglių problema, dažnai patiriama įvairiais vystymosi etapais. Nerimo sutrikimai pirmą kartą gali būti diagnozuojami vaikams nuo ketverių iki aštuonerių metų, o neseniai atlikta apklausa parodė, kad apie 32% JAV paauglių turi nerimo sutrikimą, o šis skaičius bėgant metams labai išaugo. Tyrimas taip pat atskleidė, kad vienas iš keturių ar penkių paauglių turi sunkią negalią, susijusią su jų nerimo sutrikimu.

COVID-19 pandemija padidino vaikų ir paauglių nerimą, sutrikdė jų įprastinę kasdienybę mokykloje, šeimos gyvenimą ir santykius su bendraamžiais. Ne visada lengva atpažinti skirtumą tarp įprastų vaikų ir paauglių rūpesčių ir nerimo sutrikimų, ypač šiais įtemptais laikais. Pavyzdžiui, jauni žmonės dažnai nerimauja dėl savo mokyklos darbų ar egzaminų laikymo, tačiau tai paprastai būna laikina, kai praeina tiesioginis stresas. Tačiau jei nerimas tampa nuolatinis ir trukdo kasdieniam vaiko funkcionavimui, tai gali neigiamai paveikti bendrą jo gyvenimo kokybę.

Nors jums, kaip tėvams, gali būti sudėtinga susidoroti su vaiko nerimu, gera žinia ta, kad nerimas yra labai išgydoma būklė. Taip pat galite labai daug padėti savo vaikui. Užuot manydami, kad jūsų vaikas peraugs savo nerimą, geriau pradėti kuo greičiau imtis veiksmų, kad padėtų vaikui susidoroti su simptomais ir atgauti savo požiūrį į jį supantį pasaulį.

Vaikų ir paauglių nerimo simptomai

Vaikams ir paaugliams nerimo simptomai labai skiriasi ir dažnai nediagnozuojami. Vaikų nerimo sutrikimams būdingas dirglumas, nervingumas, per didelis nerimas, drovumas, miego sutrikimai ir (arba) fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas ar virškinimo sutrikimai.

Vaikus labai veikia tai, kas vyksta juos supančiame pasaulyje. Jie gali jaustis išsekę ir izoliuoti nuo kitų, taip pat bijoti ar jausti gėdą. Nerimo vaikams taip pat gali būti sunku susirasti draugų ar dalyvauti kitoje socialinėje veikloje.

Tarp dažniausiai pasitaikančių simptomų vaikams yra:

  • Sunku susikaupti.
  • Problemos su miegu ar košmarai.
  • Turite pykčio priepuolių ar pykčio problemų.
  • Būdamas įsitempęs ar neramus.
  • Dažni verkimo periodai.
  • Dažnai skundžiasi, kad nesijaučia gerai.

Paaugliams didžioji dalis rūpesčių yra susiję su jausmais apie save. Tai gali apimti akademinius rezultatus ir spaudimą siekti sėkmės mokykloje, kaip juos suvokia kiti, ir susirūpinimą dėl savo kūno įvaizdžio, susijusio su fiziniu vystymusi.

Nerimas paaugliams ne visada akivaizdus, ​​nes jie linkę užmaskuoti savo mintis ir jausmus. Kai kurie ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra šie:

  • Nuolatinės baimės ar nerimas dėl įprastų jų gyvenimo aspektų.
  • Atsitraukimas nuo draugų ar socialinės veiklos.
  • Irzlumas arba priekabiavimas prie kitų.
  • Sunkumai mokykloje arba staigūs prasti rezultatai.
  • Atsisakymas eiti į mokyklą.
  • Miego problemos.
  • Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis.
  • Nuolat ieškant nusiraminimo.

Kad ir kokie būtų jūsų vaiko ar paauglio specifiniai simptomai, nerimas gali turėti neigiamą poveikį jų mintims, emocijoms ir fizinei sveikatai. Tai savo ruožtu gali trukdyti jų gebėjimui veikti tiek akademiškai, tiek socialiai. Padėti jiems susidoroti su problema prasideda atpažinus jų nerimo simptomų priežastis.

Vaikų nerimo priežastys

Yra daug priežasčių, kodėl vaikai nerimauja. Nerimo sutrikimus greičiausiai sukelia aplinkos ir biologinių veiksnių derinys. Nerimas dažniausiai pasireiškia šeimose ir dažniau pasireiškia mergaitėms nei berniukams.

Nerimo sutrikimai apima įvairias psichikos sveikatos problemas, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą (GAD), obsesinį-kompulsinį sutrikimą (OCD), panikos sutrikimą, potrauminio streso sutrikimą (PTSD), socialinio nerimo sutrikimą ir kitas specifines fobijas. Kai kurie vaikai taip pat patiria išsiskyrimo nerimą, baimę ir nerimą dėl to, kad jie nėra namuose.

[Read: Anxiety Disorders and Anxiety Attacks]

Vaikai ir paaugliai vienu metu gali turėti daugiau nei vieno tipo nerimo. Trys dažniausiai pasitaikantys vaikų nerimo tipai yra išsiskyrimo nerimas, socialinis nerimas ir generalizuotas nerimas.

Nerimo sutrikimo atsiradimą dažnai sukelia stresiniai įvykiai, tokie kaip staigūs jų gyvenimo pokyčiai, sunkumai mokykloje, papildomų pareigų, viršijančių brandos lygį, stresas dėl šeimyninių situacijų arba trauminiai išgyvenimai, įskaitant patyčias ar kitokias piktnaudžiavimas.

Tėvai, kurie patys nerimauja arba per daug saugo savo vaikus, taip pat gali prisidėti prie vaiko nerimo. 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad tėvų parama buvo esminis paauglių psichinės sveikatos veiksnys. Skatindami vaiką plėtoti įveikos strategijas, tokias kaip priėmimas, išsiblaškymas ir teigiamas mąstymas, galite padėti sustiprinti jo gerovę ir sumažinti stresą bei nerimą.

Socialinės žiniasklaidos vaidmuo vaikystės nerimui

Visų pirma, paaugliai ir paaugliai praleidžia daugybę valandų savo išmaniuosiuose telefonuose, rašydami žinutes ir susirašinėdami draugams bei bendraudami savo „Instagram“, „Facebook“, „Snapchat“ ir „Twitter“ paskyrose. Socialinės žiniasklaidos pranešimų gavimas visą dieną gali turėti įtakos jų mintims ir jausmams apie save. Kai kuriais atžvilgiais tai gali būti maloni, teigiama patirtis, tačiau kitais atžvilgiais tai taip pat gali sustiprinti nerimą, izoliacijos ir depresijos jausmą.

Nors socialinė žiniasklaida gali padėti vaikams ir paaugliams palaikyti ryšį ir palaikyti glaudesnius ryšius su draugais ir šeima, ji taip pat gali skatinti patyčias ir neigiamai paveikti savęs įvaizdį bei savigarbą.

2019 m. JAV atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 6500 12–15 metų amžiaus, parodė, kad tiems, kurie socialinėje žiniasklaidoje praleidžia daugiau nei tris valandas per dieną, kyla didesnė psichikos sveikatos problemų rizika. 2021 m. „Facebook“ atliktas vidinis tyrimas atskleidė, kad paaugliams gali kilti sunkumų dėl didesnio socialinio lyginimo ir bendraamžių spaudimo, o „Instagram“ nurodomas kaip vienas šaltinis, galintis pabloginti esamas psichikos sveikatos problemas.

Skaitykite: Socialinė žiniasklaida ir psichinė sveikata.

1 patarimas, kaip padėti savo vaikui su nerimu: tinkamai reaguokite į jo nerimą

Tai gali skambėti intuityviai, bet kaip tėvams, dirbantiems su nerimo vaikučiu, svarbu išlikti kuo ramesniam ir viltingesniam. Tai, kaip jūs reaguojate į savo vaiko mintis ir elgesį, gali turėti didelės įtakos jo gebėjimui susidoroti.

Pasikalbėkite su vaiku apie jo rūpesčius

Pradėkite pokalbį su vaiku, paprašydami jo išreikšti savo jausmus dėl savo rūpesčių. Paprasčiausias pasakymas vaikui nesijaudinti arba nustoti galvoti apie savo problemas nėra nei palaikomas, nei patvirtinantis. Geriau nuraminti vaiką, kad jis gali bijoti, ir pabrėžti, kad jūs padėsite jam kiekviename žingsnyje.

[Read: How to Stop Worrying]

Jei jūsų vaikui sunku paaiškinti, kaip jis jaučiasi, paprašykite, kad jis tai pasakytų pasakojimo forma. Išeidamas iš savęs, jūsų vaikas gali jaustis patogiau ir gali geriau apibūdinti savo jausmus ir emocijas.

Parodykite rūpestį ir supratimą

Padrąsinimo ir užuojautos išreiškimas kartu su bendradarbiavimu ieškant veiksmingų sprendimų gali būti galinga priemonė. Tyrimai rodo, kad motinos empatija turi didelę įtaką mažinant vaikų kančias.

Leiskite savo vaikui suprasti, kad nerimo nėra ko gėdytis ir kad esate pasirengęs padėti jam suprasti, kas verčia jį nerimauti, ir rasti būdų, kaip jį valdyti. Šis komandinio darbo metodas yra bendras jūsų ir jūsų vaiko ryšys, taip pat skatinantis jūsų vaiko gebėjimą toleruoti savo nerimą.

Būkite palaikantys, bet nekontroliuojantys

Svarbiausia yra padėti savo vaikui valdyti savo nerimą, bet nebūti per daug saugančiam, bandant jį pašalinti. Atidžiai klausydamiesi ir išreikšdami empatiją, jūs jau teikiate didelę paramą.

Taip pat galite kalbėti apie būdus, kaip elgtis įvairiose situacijose. Jei jūsų vaikas turi