depresija
Kai sergate depresija, skirtingų šio nuotaikos sutrikimo tipų ir priežasčių supratimas gali padėti rasti veiksmingiausią gydymą, net jei susiduriate su klinikine, netipine ar gydymui atsparia depresija.
Kokie yra skirtingi depresijos tipai?
Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris paveikia jūsų gebėjimą normaliai veikti kasdieniame gyvenime ir gali būti įvairių formų ir formų. Nustatyti priežastis, simptomus ir sunkumą (nesvarbu, ar tai lengva, vidutinio sunkumo ar didelė (klinikinė) depresija), gali būti sudėtinga, tačiau tiksli diagnozė gali padėti geriau valdyti depresiją ir gauti veiksmingiausią gydymą.
Kai kurias depresijos rūšis gali sukelti gyvenimo įvykiai, įtempti išgyvenimai, tokie kaip netektis, trauma, skyrybos ar finansiniai rūpesčiai. Kitus tipus gali sukelti sezoniniai pokyčiai, menstruacijos arba nėštumas ir gimdymas. Jūsų asmenybės tipas taip pat gali turėti įtakos depresijai, kaip ir genetika, tam tikri vaistai ir piktnaudžiavimas alkoholiu bei narkotikais.
Kodėl svarbu suprasti tipus, priežastis ir rizikos veiksnius
Žinodami, kokio tipo depresiją turite, galite geriausiai valdyti simptomus ir gauti veiksmingiausią gydymą. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad lengva depresija gali būti taip pat veiksmingai gydoma mankšta, kaip ir antidepresantai, tačiau be jokio nemalonaus šalutinio poveikio rizikos. Kita vertus, didžiajai depresijai taip pat gali prireikti platesnės intervencijos, nesvarbu, ar tai būtų terapija, vaistai ar alternatyvus gydymas.
Be to, depresijos priežasties supratimas taip pat gali padėti nustatyti geriausius būdus, kaip pagerinti nuotaiką ir pagerinti savijautą. Pavyzdžiui, jei jaučiatės prislėgtas dėl aklavietės darbo, geriausias gydymas gali būti susirasti labiau tenkinančią karjerą, o ne tiesiog vartoti vaistus. Jei esate naujokas tam tikroje srityje ir jaučiatės vienišas bei liūdnas, naujų draugų susiradimas tikriausiai suteiks jums daugiau nuotaikos pakilimo, nei apsilankymas terapijoje. Šiais „situacinės“ depresijos atvejais depresija gali būti ištaisyta pakeitus aplinkybes.
Be to, savo asmeninių rizikos veiksnių ir depresijos sukėlėjų atpažinimas gali padėti išvengti simptomų pasikartojimo.
Turėdama daugiau nei 25 000 licencijuotų konsultantų, „BetterHelp“ turi jūsų poreikius atitinkantį terapeutą. Tai lengva, nebrangi ir patogu.
Online-Therapy.com yra visas pagalbos priemonių rinkinys, kai jums to reikia pagal jūsų tvarkaraštį. Užsiregistruoti užtrunka vos kelias minutes.
Teen Counseling yra internetinė terapijos paslauga paaugliams ir jauniems suaugusiems. Susisiekite su savo konsultantu vaizdo įrašu, telefonu ar pokalbių metu.
Lengva ir vidutinio sunkumo depresija
Tai yra labiausiai paplitusios depresijos rūšys. Lengvos depresijos simptomai gali trukdyti kasdieniam gyvenimui, atimti džiaugsmą ir motyvaciją.
Šie simptomai sustiprėja sergant vidutinio sunkumo depresija ir gali sumažėti pasitikėjimas savimi bei savigarba.
Nuolatinis depresinis sutrikimas (distimija)
Distimija, kitaip žinoma kaip nuolatinis depresinis sutrikimas (PDD), yra pasikartojančios lengvos arba „žemo laipsnio“ depresijos tipas. Daugiau dienų jaučiatės šiek tiek ar vidutiniškai prislėgtas, nors trumpai gali būti normalios nuotaikos periodai.
- Distimijos simptomai nėra tokie stiprūs kaip didžiosios depresijos simptomai, tačiau jie trunka ilgai (mažiausiai dvejus metus).
- Kai kurie žmonės taip pat patiria didelių depresijos epizodų, susijusių su distimija, būkle, vadinama „dviguba depresija“.
- Jei kenčiate nuo distimijos, galite jaustis taip, lyg visada sirgote depresija. Arba galite manyti, kad jūsų nuolatinė žema nuotaika yra „toks, koks esi“.
Kas yra gerai funkcionuojanti depresija?
„Gerai veikianti depresija“ yra terminas, kurį galbūt girdėjote socialinėje žiniasklaidoje ar naujienose, tačiau tai nėra pripažintas medicininis terminas ar klinikinė diagnozė. Atrodo, kad jis naudojamas apibūdinti, kaip kai kurie žmonės gali veikti savo kasdienėje veikloje, nepaisant besitęsiančios depresijos.
Daugeliu atvejų tai painiojama su nuolatiniu depresiniu sutrikimu, kai nuolat jaučiatės prastos nuotaikos, bet vis tiek galite ją paslėpti nuo kitų žmonių ir tęsti kasdienę veiklą, pavyzdžiui, eiti į darbą ar mokyklą.
Nepriklausomai nuo etikečių, svarbu atsiminti apie depresiją, kad simptomai žmones veikia skirtingai. Netgi tas, kuris iš išorės atrodo „gerai“, gali kentėti viduje ir jam reikia pagalbos.
Didelė arba klinikinė depresija
Klinikinė arba didžioji depresija, kitaip dar vadinama didžiuoju depresiniu sutrikimu (MDD), yra daug retesnė nei lengva ar vidutinio sunkumo depresija. Jai būdingi sunkūs, nenumaldomi simptomai.
- Negydomas didelis depresinis sutrikimas paprastai trunka apie šešis mėnesius.
- Kai kurie žmonės per savo gyvenimą patiria tik vieną depresijos epizodą, tačiau didžioji depresija taip pat gali būti pasikartojantis sutrikimas.
Netipinė depresija
Netipinė depresija yra dažnas didžiojo depresinio sutrikimo potipis, kuriam būdingi specifiniai simptomai. Jis geriau reaguoja į kai kuriuos gydymo būdus ir vaistus nei kiti, todėl jį nustatyti gali būti naudinga siekiant užtikrinti, kad gydymas būtų veiksmingiausias.
- Žmonės, sergantys netipine depresija, laikinai pakyla nuotaika, reaguodami į teigiamus įvykius, pavyzdžiui, gavę gerų naujienų ar išvykę su draugais.
- Kiti simptomai yra svorio padidėjimas, padidėjęs apetitas, per didelis miegas, sunkus jausmas rankose ir kojose ir jautrumas atmetimui.
Psichinė depresija
Kartais didelę depresiją gali lydėti psichozės simptomai, tokie kaip haliucinacijos, kliedesiai ar stuporas. Didelė depresija su psichozės požymiais gali būti labai bauginanti. Depresijos epizodo metu galite tikėti dalykais, kurie nėra pagrįsti tikrove, jaustis paranojiškai, pikti ir neracionalūs arba matyti, girdėti ar jausti dalykus, kurių iš tikrųjų nėra. Tai gali būti ypač varginanti, jei apima mintis pakenkti sau ar kitiems.
Sergant psichotine depresija, jūsų psichomotoriniai įgūdžiai taip pat gali būti sutrikę, todėl jūsų judėjimas ir mintys sulėtėja. Arba netgi galite patirti stuporo būseną, kai negalite judėti, kalbėti ar reaguoti į aplinką.
Psichikos ypatybės depresijos epizodo metu gali padidinti bipolinio sutrikimo diagnozės tikimybę, todėl svarbu nedelsiant pasikalbėti su gydytoju.
Jei jaučiate savižudybę…
Kai jaučiate savižudybę, jūsų problemos neatrodo laikinos, jos atrodo didžiulės ir nuolatinės. Tačiau laikui bėgant jausitės geriau, ypač jei gausite pagalbą. Yra daug žmonių, kurie nori jus palaikyti šiuo sunkiu metu, todėl susisiekite!
Skaityti Ar jaučiate savižudybę?, skambinkite 988 JAV arba apsilankykite IASP arba Suicide.org, kad rastumėte pagalbos liniją savo šalyje.
Gydymui atspari depresija
Depresijos gydymas gali apimti terapiją, vaistus, gyvenimo būdo pokyčius ir kitas galimybes, tačiau jiems gali prireikti laiko. Gali prireikti šiek tiek laiko, kol surasite tinkamą terapeutą, pavyzdžiui, apsispręsite dėl jums tinkančio antidepresanto arba kol pradėsite gerinti naują mankštą. Arba gali prireikti išbandyti kitokį gydymo derinį, kad palengvintumėte depresiją.
Nors nėra tikslaus gydymui atsparios depresijos apibrėžimo, medicinos specialistai dažnai naudoja etiketę, kai pirmieji keli gydymo būdai yra nesėkmingi. Jei manote, kad depresijos gydymas jums netinka:
Įsitikinkite, kad turite teisingą diagnozę. Nustačius neteisingą diagnozę, gali būti dar sunkiau rasti tinkamą gydymą. Pavyzdžiui, jei gydotės nuo depresijos, bet iš tikrųjų turite bipolinį sutrikimą, vartojant antidepresantus, simptomai gali dar labiau pablogėti.
Pakeiskite sveiką gyvenimo būdą. Socialinis aktyvumas, streso ir nerimo valdymas, reguliari mankšta ir pakankamai miegas gali turėti didelės įtakos jūsų nuotaikai. Net jei jūs taip pat gydotės ir vartojate antidepresantus, savipagalbos veiksmai gali padaryti šiuos gydymo būdus veiksmingesnius.
Stenkitės vengti alkoholio ir pramoginių narkotikų. Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis vienu metu gali pabloginti depresijos simptomus ir apsunkinti gydymą. Netgi kiti receptiniai vaistai gali neigiamai sąveikauti su antidepresantais.
Apsvarstykite alternatyvius gydymo būdus. Jei sergate gydymui atsparia depresija, gydytojas gali rekomenduoti tokius gydymo būdus kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) arba elektrokonvulsinė terapija (ECT).
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAD)
Kai kuriems žmonėms sutrumpintas žiemos dienos šviesos laikas sukelia depresijos formą, vadinamą sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD). BAD paveikia apie 0,5–3%…